tiešyti

tiešyti
×tiẽšyti, -ija (-yja K), ijo (-yjo K) (sl.) tr. FrnW, NdŽ; Sut 1. PK140,145, ŽCh75, N, [K], S.Dauk, M, NdŽ, , Vlkj, Žls, Ds žodžiais ar veiksmais guosti, raminti, drąsinti: Atejo kažno iš kur senelis ir jaunikaitį tiẽšydamas liepė savo seserį nunešt koplyčion BM53. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Kad aš iš karo pagrįšiu, tavo širdelę tiẽšysiu! JD1569. Aš jus tiešysiu, kaip kurį jo motina tiešija CII599. Idant ne tiektai žodžiais tiẽšytumbime nuspaustus, bet ir rankomis DP336. Tiešija vienas antrą MP69. Tetiešyja širdis jūsų ir tedrūtina jus Ch12PvT2,17. | refl. MP71, KN164, Sut, N, K, NdŽ, Žvr, Ūd: An tavęs da vis tiẽšijausi Snt. Tiẽšykis, tiẽšykis, gal an širdies bus lengviau Užp. Idant visi mokytųs ir visi tiešytųs Ch1PvK14,31. ^ Tiẽšyjasi kaip nuogas dilgėlyne (iron.) Skr. Netiešykias radęs, neraudok pametęs S.Dauk. Netiešykias iš svetimo nūpuolio S.Dauk. Duos neduos – bile nors tiẽšija Slv. 2. R, , N, stiprinti, gaivinti. | refl. NdŽ: Tiẽšyjuos K. 3. refl. sotintis, valgyti: Pripyliau pilną puodynę – tiẽšykitės Dbk. Valgai, tiẽšijies Dglš. 4. R, , N, Kos56, K, KII25, M, NdŽ, teikti malonumą, pasitenkinimą, džiaugsmą, džiuginti: Tiešiju, linksminu SD115.refl. K, Bt piktdžiugiauti: Tiẽšytis iš kito nelaimės NdŽ. Neduok piktamui, kad netiešytųsi KN11. 5. KBII193, K, lieti, giežti apmaudą, keršyti: Šitokioj baisioj bėdoj tiešija išsigalvojus Skp. | refl. NdŽ: Tiẽšyjuos K. \ tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; sutiešyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • tiesyti — tiẽsyti, ija, ijo žr. tiesinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tiešijimas — ×tiẽšijimas ( yjimas) sm. (1); Sut, MP68 → tiešyti: 1. N Tavo žodis mūsus širdies džiaugsmas ir tiešijimas CII599. 2. N. 3. N → tiešyti 4. ║ refl.: Vienok Dievas pasigailėjo Ievos ir velnius už tiešijimąsi dar labiau pakorojo SI55 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsitiešyti — ×apsitiẽšyti 1. aprimti, apsiraminti: Sakiau, maž apstiẽšis Trgn. 2. išlieti pyktį: Iškolioja, aptiẽšija kiek nori, o paskui reikia išpažinties eit Žl. tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitiesyti — atitiẽsyti žr. atitiesinti: Attiesyk mūsų kelią, pastiprink mus brš. tiesyti; atitiesyti; ištiesyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsitiešyti — ×atsitiẽšyti J 1. KŽ atsidžiaugti: Duok, tegul atsitiẽšija – negi pagadins Ut. 2. atsivalgyti, prisisotinti: Atsitiešijau kai ragana deguto LTR(Dkk). 3. N, KŽ atsikeršyti, išgiežti apmaudą: Ant ko už ką atsitiẽšyti KI519. Atstiẽšyk,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištiesyti — ištiẽsyti Grž žr. ištiesinti 1: Ištiẽsijo gatvę, tik ne visur Sml. tiesyti; atitiesyti; ištiesyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištiešyti — ×ištiẽšyti intr. turėti kantrybės, ištverti: Kazienė gaus pensiją, kad ištiẽšis – da devyni metai darbo Mžš. tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; sutiešyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusitiešyti — ×nusitiẽšyti KŽ 1. nusiraminti: Paverki, nustiẽšiji – ir vėl lyg akys[e] šviesiau pasdaro Tr. ║ tr. pasiguosti: Eičia ing žalią girią nusitiešyti savęs LTR. 2. tr. atsivalgyti: Aš ją (miestišką duoną) tolei pirkau, kolei aš jos nustiẽšijau Str …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patiešyti — ×patiẽšyti FrnW 1. tr. PK71, MP73, ChlMt5,4, Q161, R37,124, MŽ50,162, Sut, NdŽ, KŽ, Bsg, Gs, Lš, Aln paguosti, paraminti, padrąsinti, palinksminti: Reikia žmogus patiẽšyt Trgn. Ką čia daba padarysi, kas patiẽšys: gali negali – eik, ir tiek Sk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutiešyti — ×sutiẽšyti žr. patiešyti 2: ^ Pažadėsi neišpildysi – sutiẽšysi Rk. tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; sutiešyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”