- tiešyti
- ×tiẽšyti, -ija (-yja K), ijo (-yjo K) (sl.) tr. FrnW, NdŽ; Sut 1. PK140,145, ŽCh75, N, [K], S.Dauk, M, NdŽ, KŽ, Vlkj, Žls, Ds žodžiais ar veiksmais guosti, raminti, drąsinti: Atejo kažno iš kur senelis ir jaunikaitį tiẽšydamas liepė savo seserį nunešt koplyčion BM53. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Kad aš iš karo pagrįšiu, tavo širdelę tiẽšysiu! JD1569. Aš jus tiešysiu, kaip kurį jo motina tiešija CII599. Idant ne tiektai žodžiais tiẽšytumbime nuspaustus, bet ir rankomis DP336. Tiešija vienas antrą MP69. Tetiešyja širdis jūsų ir tedrūtina jus Ch12PvT2,17. | refl. MP71, KN164, Sut, N, K, NdŽ, Žvr, Ūd: An tavęs da vis tiẽšijausi Snt. Tiẽšykis, tiẽšykis, gal an širdies bus lengviau Užp. Idant visi mokytųs ir visi tiešytųs Ch1PvK14,31. ^ Tiẽšyjasi kaip nuogas dilgėlyne (iron.) Skr. Netiešykias radęs, neraudok pametęs S.Dauk. Netiešykias iš svetimo nūpuolio S.Dauk. Duos neduos – bile nors tiẽšija Slv. 2. R, MŽ, N, KŽ stiprinti, gaivinti. | refl. NdŽ: Tiẽšyjuos K. 3. refl. KŽ sotintis, valgyti: Pripyliau pilną puodynę – tiẽšykitės Dbk. Valgai, tiẽšijies Dglš. 4. R, MŽ, N, Kos56, K, KII25, M, NdŽ, KŽ teikti malonumą, pasitenkinimą, džiaugsmą, džiuginti: Tiešiju, linksminu SD115. ║ refl. K, Bt piktdžiugiauti: Tiẽšytis iš kito nelaimės NdŽ. Neduok piktamui, kad netiešytųsi KN11. 5. KBII193, K, KŽ lieti, giežti apmaudą, keršyti: Šitokioj baisioj bėdoj tiešija išsigalvojus Skp. | refl. NdŽ: Tiẽšyjuos K. \ tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; sutiešyti
Dictionary of the Lithuanian Language.